Paroda Krokuvoje

Spalio 7 d., Krokuvoje, Józefo Tischnerio vardo aukštesniojoje Europos mokykloje atidaryta lietuvių autorių fotografijų paroda Kasdieniai tapatybės spektakliai. Paroda surengta vykdant projektą Lituanistikos (baltistikos) centrų, lietuvių bendruomenių ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo stiprinimas ir yra Lietuvos dienų Krokuvoje programos dalis. Parodoje eksponuojami VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros dėstytojų Romualdo Požerskio, Rimanto Plungės, Remigijaus Venckaus, VDU Menų fakulteto absolvento, žinomo fotografo Gintaro Česonio ir Tomo Pabedinsko, kuris taip pat yra parodos kuratorius, darbai.

Klasikinės Lietuvos humanistinės fotografijos atstovas R. Požerskis šį kartą pristato kitokio pobūdžio darbus. Autorius eksponuoja fotografijas iš kasmet JAV, Nevados dykumoje vysktančio alternatyvaus festivalio Degantis žmogus (Burning Man). Fotografas šiame festivalyje dalyvavo jau ne vieną kartą ir kartu su kitais lietuvių menininkais čia pristatė meninius projektus. Jo fotografijos sustabdė kranavališkos kultūrinių stereotipų ir asmeninių identitetų subversijos akimirkas.

Jaunesnės, tačiau fotografijos scenoje jau įsitvirtnusios, kartos atstovas G. Česonis išlaiko humanistinį žvilgsnį ir fiksuoja kasdienį gyvenimą Lietuvos provincijoje ir savo gimtajame Kaune. Tačiau jo darbai – tai ne tik gatvės fotografija. Šio autoriaus darbai išlaiko savitą nuotaiką bei dvasingumą ir tuo pačiu atkreipia mūsų dėmesį į aplinką ir sociokultūrinės terpės ženklus. Žvelgiant į G. Česonio darbus, atrodo, kad aplinka ir jos detalės formuoja ir individualių žmonių, ir visuomenės identitetą.

T. Pabedinskas parodoje eksponuoja darbus iš projekto (Sub)kultūra. Projekto metu išleista knyga, kurioje publikuojamos įvairių subkultūrų atstovų fotografijos kartu su jų interviu, suteikiančiais galimybę pažvelgti į subkultūrų sceną ir alternatyvias pasaulėžiūras iš vidaus. Eksponuojamos atskirai, fotografijos išryškina įvairius socialinius ir kultūrinius vaidmenis, fotostudijoje prieš fotokamerą atliekamus spektaklius.

Medijų menininkai R. Plungė ir R. Venckus atitolsta nuo grynosios fotografijos ir ją naudoja kaip vieną iš medijų savo kūrybinių projektų įgyvendinimui. Jie fotografiją pasitelkia ne įamžinti tikrovę, bet perteikti savo subjektyvų santykį su kitais žmonėmis ir aplinkiniu pasauliu. Šie menininkai taip pat tyrinėja pačią fotografijos mediją.

R. Venckus pasitelkia analoginę fotografiją, siekdamas atskleisti ne tik efemerišką asmens identitetą, bet taip pat mūsų atminties ir pačios žmogaus egzistencijos laikinumą.

R. Plungė perdengia Kryžių kalno ir kasdienio gyvenimo vaizdus. Jo darbai skatina klausti, kiek lietuviška tapatybė yra formuojama tradicijų ir nacionalinių mitų, o kiek įtakojama kasdienės realybės. Fotografijos verčia pajusti neatitikimą tarp Idealaus ir Realaus pasaulio.