Naujas žurnalas „Fotografija“

Tomo Pabedinsko sudarytas antrasis 2013 m. žurnalo „Fotografija“ numeris skirtas Kauno fotoklubo istorijai. Tokios temos pasirinkimą išprovokavo šiemet švenčiamas fotoklubo įkūrimo 50-ies metų jubiliejus. 1963 m. rudenį Laikinosios sostinės fotografijos entuziastai susibūrė tuometiniuose Kauno Profsąjungų kultūros rūmuose ir, kaip parodė vėlesnė jų veikla, pradėjo naują Lietuvos fotografijos raidos etapą.

Tačiau kaip papasakoti istoriją šiandien? Juk tai – ne tik svarbių datų ir faktų rinkinys, bet ir su fotografija glaudžiai susiję žmonių gyvenimai, kiekvieno jų subjektyvios patirtys ir vis dar gyvi tų išgyvenimų prisiminimai. Todėl ir žurnalo puslapiuose penkių dešimtmečių senumo įvykiai aprašomi neapsiribojant vien „objektyvia“ istorija, bet daug dėmesio skiriama ir asmeniniams tą istoriją kūrusių fotografų prisiminimams.

Be to, siekiant geriau suprasti fotoklubų reikšmę kūrybinės fotografijos plėtotei ir jos instituciniam įteisinimui, žurnale daug dėmesio skiriama ne tik Kauno, bet ir kitų Lietuvos miestų (Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio) fotografų organizacijoms.

Ne mažiau svarbus šio „Fotografijos“ numerio tikslas – parodyti organizuotos fotografų veiklos Lietuvoje tęstinumą. Čia publikuojami tekstai pasakoja ne tik apie svarbiausią Kauno ir kitų miestų fotoklubų veiklos laikotarpį nuo jų įsteigimo iki Lietuvos fotografijos meno draugijos įsikūrimo 1969 m., bet ir apie prieškario bei tarpukario fotografų organizacijas bei 2010 m. atkurtą Kauno fotoklubą.

Kauno fotoklube puoselėtų technologinių eksperimentų šiandieninį atgimimą savitai reprezentuoja Žilvino Glušinsko fotografijos. Skaitytojų dėmesiui pateikiami autoriaus darbai iš Kaune, Povilo Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejuje, 2013 m. lapkritį veikusios parodos. Joje fotografas eksponavo gum-bichromatinius atspaudus, kurių gavimo metodas buvo sukurtas dar 1850 m.

Analoginę fotografiją kūrybai renkasi ir kita Kauno fotografė Milda Kiaušaitė. Jaunosios kartos autorė, žurnale publikuojanti ir savo tekstus, atstovauja tuos kūrėjus, kuriems mąstymas apie fotografiją yra tiek pat svarbus, kaip ir pati kūrybinė praktika. Neatsitiktinai M. Kiaušaitė teigia ne tiesiog fotografuojanti, bet mėginanti tyrinėti atminties fenomeną, pasitelkdama fotografiją ir jos analogines technologijas.

 

 

Second edition of the magazine “Photography” in 2013 edited by Tomas Pabedinskas is dedicated to the history of the Kaunas photography club. The choice of this theme was triggered by the 50th anniversary since the foundation of the photography club, which is celebrated this year. In fall of 1963, photography enthusiasts from the Temporary Capital (Kaunas) gathered in the Kaunas Culture House of Labor Unions and, as their later activity showed, started a new period in the development of Lithuanian photography.

Nevertheless, how should we convey this history today? After all, it is not merely a set of important dates and facts, but also lives of people closely related to photography, their individual subjective experiences and memories of those experiences that are still alive. Therefore, five decades old events are described in this magazine without keeping to the “objective” history, yet, a lot of attention is given to personal memories of the photographers who created that history.

Furthermore, in order to better understand the significance of photography clubs for the development of creative photography and its institutional legalization, a lot of attention in the magazine, besides Kaunas, is also given to photographers’ organizations in other Lithuanian cities (Vilnius, Šiauliai, Panevėžys).No less important is the goal of this “Photography” edition – to show the continuity of the organized activity of photographers in Lithuania. Texts published here do not only tell about the most important period of Kaunas and other cities photography clubs activity since the foundation of the Lithuanian Society of Art Photography in 1969, but also about the photographers organizations of pre-war and the period between the wars, and the Kaunas photography club reestablished in 2010.

The present-day revival of technological experiments fostered in the Kaunas photography club is distinctively represented by Žilvinas Glušinskas’ photographs. Readers are introduced to the author’s works from the exhibition held in Kaunas in November 2013, at the Povilas Stulga Museum of Lithuanian Folk Instruments. There, the photographer exhibited gum- bichromate prints, the method of processing which was introduced back in 1850.

Likewise, another photographer from Kaunas, Milda Kiaušaitė, chooses analogous photography for creation. An author from the younger generation, who also publishes her own texts in the magazine, represents those creators who consider thinking about the photography just as important as the very creative practice. M. Kiaušaitė knowingly claims that she does not simply take photographs, but tries to explore the phenomenon of memory by means of photography and analogous techniques.

Žurnalo turinį ir T. Pabedinsko straipsnį „Kauno fotoklubo reikšmė Lietuvos fotografijos raidai: institucinis ir kūrybinis aspektai” galima paskaityti čia.

The content of the journal and summary of the article by T. Pabedinskas “The Importance of Kaunas Photography Club to the Development of Photography in Lithuania: Institutional and Creative Aspects” can be found here.



Leave a Reply