Neregiai fotografų akimis

Nors lietuvių fotografai tiek anksčiau domėjosi, tiek dabar domisi visuomenės paribiais ir užribiais, tačiau nei fotografijos teoretikai, nei istorikai šios tematikos iki šiol nebuvo išskyrę ir išsamiau analizavę kaip savitos lietuviškos fotografijos srities.

Net ir konkrečių autorių kūrybos kontekste nėra atsakyta į svarbius klausimus: kodėl fotografas renkasi tokią socialiai ir moraliai jautrią temą? Ar jo tikslai yra pakankama priežastis, kad būtų peržengtos socialinės ir asmens privatumo ribos, skiriančios autorių nuo fotografuojamojo? Kokia vaizdine kalba fotografas pasakoja apie žmones ir bendruomenes, esančias visuomenės pakraštyje? Ar fotografija, net jeigu ji socialiai angažuota, yra „tik“ meno kūrinys, ar vis dėlto gali keisti socialinę realybę, apie kurią pasakoja?

Ieškant atsakymų į tokius klausimus, įdomu palyginti dviejų kauniečių fotografų – Romualdo Požerskio ir Mindaugo Kavaliausko fotografijų ciklus, skirtus neregių temai, pasakojančius apie nematančią ir „nematomą“ bendruomenę. Šie autoriai, priklausantys skirtingoms kartoms, skirtingai vertina tiek fotografiją, tiek pačią socialinę tikrovę.

„Kultūros baruose” publikuotą straipsnį „Susikertančios žvilgsnių perspektyvos. Neregių bendruomenė fotografų Romualdo Požerskio ir Mindaugo Kavaliausko akimis” galima paskaityti čia.