Apie subkultūras-konferencijoje

2014 m. lapkričio 6 d. Tomas Pabedinskas skaitys pranešimą „Performatyvi alternatyvių tapatybių raiška Lietuvos subkultūrose” mokslinėje konferencijoje „Tarpdisciplininiai visuomenės grupių tyrimai”. Pranešimas bus skaitomas konferencijos sekcijoje „Subkultūra ir alternatyvi kūryba”, 14:30-16:00 val., VDU Mažjoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas).
Visą konferencijos programą galima rasti čia.

T.Pabedinsko pranešimo santrauka:

Pranešime siekiama analizuoti ne atskiras visuomenės subkultūrines grupes, bet išsiaiškinti bendrus grupės ir individualios tapatybės formavimosi bei raiškos principus.

Šiuos klausimus analizuojantis pranešimas išsiskiria savo tarpdisciplininiu pobūdžiu. Jame moksliniu požiūriu reflektuojamas menotyrininko ir fotografo dr. Tomo Pabedinsko kartu su antropologe dr. Rasa Pranskevičiūte 2012 m. įgyvendintas tarpdisciplininis projektas „Subkultūros: grupės tapatybė ir jos narių individualumas”. Projekto metu T. Pabedinskas atliko meninį tyrimą, studijoje fotografuodamas įvairių subkultūrų atstovus ir asmenybes, kurios savo pasaulėžiūrą ir tapatybę apibūdina kaip alternatyvią vyraujančioms visuomenės nuostatoms. R. Pranskevičiūtė užrašė visų fotografuotų asmenų interviu ir savo tyrimą apibendrino moksliniame straipsnyje. Minėtas projektas tęsėsi metus laiko, jo metu buvo nufotografuoti ir apklausti 40 dalyvių. Dauguma jų yra Kauniečiai, tačiau projekte dalyvavo asmenys ir iš kitų Lietuvos miestų. Šio tarpdisciplininio projekto rezultatas – knyga „Subkultūra”, kurioje publikuotos ir fotografijos, ir tekstai. Projektą lydintis įvykis – fotografijų su tekstais ekspozicija Kauno gatvės meno festivalyje „NYKOKA“, kurią galima apžiūrėti Vilniaus gatvės požeminėje perėjoje.

Analizuojant surinktą medžiagą, remiamasi performatyvios tapatybės samprata. Pranešimo teorinį pagrindą sudaro sociologo Ervingo Goffmano (Erving Goffman, 2000) ir feminizmo teoretikės Judith Butler (Judith Butler, 2001) įžvalgos, įvairius asmens identiteto aspektus leidžiančios traktuoti kaip sociokultūrinį vaidmenį.

Tokiomis teorinėmis prielaidomis paremta subkultūrų atstovų ar alternatyvios pasaulėžiūros asmenybių pasisakymų ir jų fotografijų analizė leidžia apibendrintai teigti, jog subkultūrinių grupių aplinkoje labai svarbi yra išorinė grupės tapatybės raiška, t.y. tam tikras socialinis ir kultūrinis vaidmuo, kuris ne tik išreiškia, bet ir formuoja alternatyvių visuomenės grupių identitetą. Taip pat galima teigti, kad grupės ir individuali jos narių tapatybė nuolat kinta, yra perkuriama, derinant vaidmenis iš skirtingų socialinių ir kultūrinių aplinkų, ar net apskritai atmetant subkultūrų aplinkoje įsitvirtinusius vaidmenis ir siekiant individualumo bei asmens laisvės.

Atliktas tyrimas mokslinę Lietuvos subkultūrų tyrimų perspektyvą papildo tarpdiscipliniškumu ir suteikia empirinės medžiagos galimiems tolesniems tyrimams. Viešas tyrimo rezultatų pristatymas (knyga, paroda) gali skatinti skirtingų visuomenės grupių tarpusavio komunikaciją, padėti atsisakyti su subkultūromis siejamų sociokultūrinių stereotipų.