Apie projektą „Perpardavimas“

Menas, kuris nesukuria jokio materialaus produkto, o tik naujas prasmes ar kitokio kūrybos suvokimo aplinkybes, šiandien tikrai nėra naujiena. Jau šimtmetį besitęsiančią tokio meno istoriją galima nužymėti visiems gerai pažįstamomis gairėmis – nuo XX a. pradžios Marcelio Duchamp‘o „ready-mad‘ų“ ir jo garsiojo „Fontano“ iki šiuolaikinių menininkų, pasisavinančių (ar, kitaip tariant, aproprijuojančių) ir kūrybiniams projektams panaudojančių atvaizdus iš virtualios interneto erdvės. Skirtingais laikotarpiais tokia kūrybinė taktika remiasi iš esmės tuo pačiu rekontekstualizavimo principu – objektų, atvaizdų ar kitų sociokultūrinių ženklų perkėlimu iš vieno jų suvokimo konteksto į kitą. Žinoma, palyginimas labiau tinka pačiam kūrybos metodui, nes jo motyvai ir rezultatai šiandien jau visai kiti nei, pavyzdžiui, dada laikais. Šiandienos meno kontekste, kuriame avangardo (ar tiesiog naujumo ir originalumo) sąvokos dažnai atrodo kaip negyvybingas praėjusio amžiaus reliktas, re-kontekstualizavimu nesiekiama šokiruoti publikos. Siekiamybė šiandien yra jau kita – sukurti kritinę distanciją nuo reprezentuojamos tikrovės ir provokuoti sąmoningą suvokėjo žvilgsnį į savo paties realybę bei meną.
Panašūs tikslai apibrėžia ir Donato Stankevičiaus vykdomo projekto „Reselling“ (liet.- „Perpardavimas“) idėją.

T. Pabedinsko straipsnį apie projektą „Perpardavimas“ galima paskaityti čia.