Seminaras Nidoje
2014 m. rugsėjo 15-19 d. Nidoje vyks tarptautinis fotomenininkų seminaras, kuriame Tomas Pabedinskas skaitys paskaitą apie fotografiją ir bendruomenes, moderuos diskusiją, skirtą fotografijos archyvų integracijos į šiuolaikinę fotografiją keliamiems klausimams, bei žiūrės fotografų kūrybos portfolio. Visą seminaro programą galima rasti čia, o žemiau pateikiamos paskaitos ir diskusijos anotacijos.
Rugsėjo 15 d.
Diskusija Žvilgsnis atgal: ko verti fotografijos archyvai?
Fotografijos archyvus šiandien (iš naujo) atranda ir fotografijos tyrinėtojai, ir kuratoriai, ir patys fotografai. Jų retrospektyvus žvilgsnis paliečia pačius įvairiausius praeities vaizdų rinkinius: pradedant dokumentinėmis nuotraukomis ir baigiant subjektyvaus kūrėjo žvilgsnio paženklintomis fotografijomis. Nors pirmą kartą pamatytų ar dar kartą prisimintų atvaizdų sukūrimo motyvai ir pirminė paskirtis gali būti skirtinga, tačiau dabar jie dažniausiai patenka į meno bei kūrybinės fotografijos kontekstą, kuriame ir tampa pasiekiami plačiam žiūrovų ratui.
Ne vieno tokio fotografijos archyvų atradimo pastaraisiais metais būta ir užsienyje, ir Lietuvoje. Į jau primirštų ar dar niekada neviešintų archyvų parodas bei publikacijas, tikriausiai, bus galima dar ne kartą žvilgtelti ir artimiausioje ateityje. Tai tapo tokiu įprastu ir instituciškai įtvirtintu reiškiniu, kad šiandien retai kada užduodami esminiai su juo susiję klausimai: kodėl verta viešinti anksčiau nerodytas fotografijas? Ar šiandien svarbesnė jų meninė, ar dokumentinė vertė? Ar šie du fotografijos aspektai vienas kitam neprieštarauja? Kiek šiandieninius fotografijų vertinimo kriterijus lemia jų pirminė paskirtis ir paties autoriaus intencijos? Kaip anksčiau neviešintų fotografijų eksponavimas ar publikavimas keičia autoriaus kūrybos visumos vaizdą? Kokią reikšmę praeities atvaizdų suvokimui turi kontekstas, kuriame jie pristatomi šių dienų žiūrovui?
Kartu su seminaro dalyviais atsakyti į šiuos klausimus ir kelti naujus diskusijoje bandys skirtingų kūrybinių pažiūrų fotografai bei fotografijos teoretikai: Aleksandras Macijauskas, Vytautas V. Stanionis, Agnė Narušytė ir Tomas Pabedinskas.
Rugsėjo 16 d.
Paskaita Fotografija ir bendruomenė: komunikacijos link
Lietuvos fotografijos raidoje galima rasti ne vieną pavyzdį, atskleidžiantį vis kitokį fotografų požiūrį į skirtingas visuomenės grupes. Įvairių gyvenimo aplinkybių vienijamas socialines grupes ar bendruomenes fotografavo XX a. septintajame dešimtmetyje debiutavę humanistinės Lietuvos fotografijos klasikai, keliais dešimtmečiais vėliau ši tema naują išraišką įgijo „nuobodulio estetikos“ (Agnė Narušytė) paženklintoje fotografijoje. Tačiau, nepaisant atskirų autorių savitumo, daugelio jų kūrybinę poziciją galima apibendrinti kaip stebėtojo, kuriančio individualią ir subjektyvią tam tikros visuomenės grupės reprezentaciją.
Toks fotografo ir jo įamžinamos visuomenės grupės santykis iš esmės keičiasi kai kuriuose šiandieniniuose fotografijos ar tarpdisciplininio, socialiai angažuoto meno projektuose. Juose autorius atsisako subjektyvaus stebėtojo pozicijos ir siekia bendradarbiavimo su fotografuojama grupe, jai perleisdamas dalį autorystės. Kinta ir kūrinio statusas – fotografijų serija, šiuo atveju, nėra vien meno objektas, bet ir priežastis komunikacijai tarp skirtingų visuomenės grupių, galimas pagrindas geresniam jų tarpusavio supratimui. Natūralu, kad tokia kūryba žiūrovą dažnai pasiekia ne muziejuose ar galerijose, bet viešuosiuose erdvėse, kur gali išprovokuoti dialogą tarp skirtingų visuomenės grupių.
Šie pokyčiai paskaitoje bus aptariami, analizuojant neseniai lietuvių autorių įgyvendintus projektus: Donato Stankevičiaus fotografijų seriją iš projekto „Made Corrections“ ir besitęsiantį jo darbą „Perpardavimas“ bei šio pranešimo autoriaus Tomo Pabedinsko ir antropologės Rasos Pranskevičiūtės projekto „Subkultūra“ ekspoziciją Kauno gatvės meno festivalyje „Nykoka“.
Tarptautinis fotomenininkų seminaras, Nida, 2014.
Monikos Požerskytės fotografija